Armija

Ir vėl tas metas.
Ruošiasi vaikinai.
Ruduo nuplėšė topolių lapus.
Sugrįš namo ilgai laukti kareiviai,
Sugrįš namo ilgai laukti kareiviai,
Sugrįš vaikinai į namus.

Išlydim draugą.
Čia kartu tarnavom.
Vienoj rikiuotėj žengėme abu.
Ir nežinojo,
Nežinojo niekas,
Kad išsiskirt bus taip sunku.

O vyrai sentimentams šykštūs –
Suspaudžia ranką vyriškai, tvirtai…
Be žodžių čia suprantam vienas kitą:
„Rašyk, brolau…
Tu pats žinai…“

Tik ko tos išdavikės akys drėksta?…
Lik sveikas! Ir…
Laimingo vėjo tau!
Ką reiškė mums
Kareiviška draugystė,
Tiktai dabar aš supratau.

1974 m. lapkritis, Belogorskas