Armija

Mūsų žingsnis
Buvo tvirtas, išdidus.
Trenkėm kojom –
Dejavo žemė.
Ir staiga
Išdygo jis prieš mus –
Tas vienakojis,
Invalidas senis…

Staigūs žvilgsniai
Susikirto nelauktai
Ir sustingo manyje,
Užsifiksavo –
Pro audrų palaužtą medį išdidžiai
Žydinti jaunystė pražygiavo…

Nežinau,
Ko buvo žvilgsnyje daugiau-
Skausmo, nevilties,
O gal pavydo?
Senį tik kelias akimirkas mačiau,
Negaliu pamiršti
Žvilgsnio šito.

Priešingi, skirtingi
Buvo mūs keliai –
Susitikom
Ir praėjome pro šalį.
Skriaudą,
Paslėptą širdy giliai, giliai,
Jis nusinešė
Į savo kelią…

1973 m. spalis, Monastyrišče