Armija

Vaikščiojo sesutė,
Žvejo dukružėlė,
Saulės numylėtais pamariais –
Kurgi jis,
Skaidrusis gintarėlis,
Kur Jūratės rūmų šipuliai?…

Ir surado.
Įsegė į gelsvą kasą,
Pažvelgė dangun žydriom akim…
Nudžiovino vėjas
Skaidrią kopų rasą
Ir nubėgo spindinčiom vilnim.

Saulė dovanojo
Ankstyvoms purienoms
Šiltą, gelsvą spalvą paryčiais,
Medumi pritvinko
Svaigios liepos dienos,
Pasunkėjo gintaro koriai.

Ji visur –
Geltono javo jūroj,
Pienių žieduose,
Sunkioj kasoj –
Taškos ir putoja
Marių bangos sūrios,
Skęsta gintaro spalvoj.

Apie ką da-nai mes
Tyliai susimąstom
Tėkmėje kareiviškų dienu?…
O kaip man jo trūksta,
Šito mielo krašto,
Jo giedrių spalvų,
Kalbos, dainų!…

1974 m. vasaris, Belogorskas