Mokykla

Mes matėm, kaip jiedu nuėjo
Mokyklos senuoju keliu.
Ničnieko visai nekalbėjo,
Neištarė žodžio „Myliu“.

O mes jiems kažko pavydėjom –
Gal būt, tos keistosios tylos,
O gal ir žalosios alėjos,
Kur vedė gyveniman juos?

Tai buvo nelaukta ir keista,
Kažkaip netikėta visai.
Tiek metų kartu juk praleista,
O tiek težinota mažai…

Tegul jie laimingi sau eina
Sutikti savos ateities.
Jų širdys teplaks bendrą dainą,
Sujungtos jaunystės lemties.

1972m.birželis