Pirmieji eilėraščiai

Saulutė pasislėpė už dantytos miško sienos,
Toli, ten, vakaruos, ištirpo kruvini gaisai.
Kažkur nutilo traktoriaus daina. Tik varnos vienos
Dar krankia virš tuščių laukų. Sutemo štai visai.

Nuo šalčio skamba vieškelis , po kojom traška balos.
Ir pirmos žvaigždės žiebiasi su kaimo žiburiais.
Nakties tyloj taip aiškiai skamba žingsniai. Šąla, šąla.
O šiaurėje tamsiųjų renkas debesų būriai.

Žiūrėk, vėlyvajai keleivi – skraido purios snaigės.
Žinok tai paskutinis vakaras rudens. Šiąnakt
Žiemužė slenkstį peržengė, ir rudenėlis baigės.
Juoda ir purvina žemelė taps balta pernakt.

1971m.