Pirmieji eilėraščiai

Pro langą atvirą dūmelis smilksta,
Liepsnelė ryja popieriaus lapus.
Ir skausmas po truputi rimsta, tilsta,
Ir širdgėla mažesnė jau perpus.

Baltais žiedais už lango vyšnios žydi,
Bitutė dūzgia mano kambary.
Žiedų ieškojo ji, bet štai paklydo
Ir blaškosi čia, dūmų sukury.

Žiūriu į liepsną aš. Ir tegu ryja
Ji tuos žodžius, taip laukiamus kadais.
Man nebereikia jų… jau žaizdos gyja.
Žinau tikrai – tas skausmas greit praeis.

1972m.