Pirmieji eilėraščiai

Ko skausmingai gitara dejuoja,
Džiaugsmo dainą pamiršus senai?
Vien žvaigždėms ir tiems mūrams dainuoji –
Per toli jau nuėjus jinai…

Ko gi tavo čigoniškos akys
Nevilties nebemoka jau slėpt?
Na, tai kas, kad, sudie nepasakius,
Ji paliko tave čia liūdėt?

Pasistenk kuo greičiau tai pamiršti –
Neverta tavo skausmo jinai!..
Jei širdies nenorėjo išgirsti,
Tegu eina lengvesniais kelias.

Sako, ryškios gėlės greit vysta –
Trapios, menkos, tuščiais viduriais.
Aš žinau, tave skriaudė vaikystė
Ir lydėjo našlaičio keliais.

Bet tu sielvartą savo paslėpki –
Ne kiekvienas juk tai tesupras.
Širdžiai dainą dainuot linksmą liepki,
Kad greičiau ji pamirštų skriaudas.

Vilnius, 1972m.liepa