Pirmieji eilėraščiai

Aš – gluosnis,
Pasviręs į vieškelio vingį,
Be galo pamilęs kaimiečių dainas.
Jų darnų skambėjimą, paprastą tiesą.
Nuoširdų kantrumą iš žemės geriu.
Ir svetimas man
Abstraktumo pasaulis,
Nemėgstu klaidžių labirintų ieškot.
Aš – gluosnis,
Pasviręs į vieškelio vingį,
Todėl ir dainuoti kitaip negaliu.
Gal juoksis kai kas
Iš naivaus paprastumo,
Sakys – jis netinkamas mūsų dienoms?
Gal būt…
Jei nebūčiau išaugęs aš gluosniu,
Tada ir dainuočiau kitaip…

Vilnius, 1972m.rugpjūtis