Pirmieji eilėraščiai

Rugsėjo ramumoj paskendo medžiai –
Žali dar, šventiška tebealsuoja,
Pabūgę to negailestingo svečio,
Kurs šnabždančiai, geltonai taką kloja…

Sustojo tarsi pagyvenę žmonės –
Daug metų, daug patyrę, surimtėję.
Ne tos jau dienos, ir ne tos svajonės…
Brandus rugsėjis giriosna atėjo.

Patyrę sunkų praradimo skausmą,
Kai ką ilgon kelionėn išlydėję,
Pakluso medžiai amžinajam šauksmui,
Kurs su rugsėjo liūdesiu atėjo.

Giria į dangų žiūri ilgesingai,
Kiekvieną jojo giedrą šypsnį gaudo.
Ir tarsi pranašas dienų audringų
Suvirpa lapas ant šakos paraudęs…

1972m.rugsėjis