Pirmieji eilėraščiai

Šiandien įnešė čionai dar vieną…
Užsidarė sunkūs
Geležiniai vartai,
Daug įleidę,
Nieko neišleidę…
Pasiliko mirtina,
Sunki tyla,

Nesusigulėjęs,
Šviežias kapas.
Kažin jam padaręs
Naują, skaudžią žaizdą…
Kam tos gėlės,
Kam gi tie vainikai,
Jeigu viskas,
Viskas jam dabar vis tiek?…

O šįryt
Taip aiškiai saulė švietė,
Liejosi žydrynėn vyturėlių giesmės…
Patikėt sunku,
Kad vieną rytą
Viso šito nematysi… kaip ir jis.

Juk šalia pavasario,
Jaunystės
Visad vaikščioja jinai –
Lemtis juodoji.
Užsidaro geležiniai vartai,
Ir išdygsta naujas
Žemės kauburys.

1973 kovas, Judrėnai.