Po armijos

Na, ir kas, kad už lango ruduo,
Kad dažnokai šalna apsilanko…
Čia jauku ir šviesu.
Vėlei šypsenos, juokas, daina…
Tiktai pamergės kur?
Kur jauni pabroliai?
Ir kodėl gi jaunųjų vaikai
Jau tokie dideli?…

Na, ir kas, kad už lango ruduo,
Kad šalna smilkiniuos ir laukuos…
Jūs pamirškit tą ketvirtį amžiaus.
Jis nepakeitė nieko.
Šį vakarą Jūsų vestuvės.
Sidabrinės vestuvės.
Gal todėl, kad už lango šalna?…

Tegul sėdas už stalo jaunieji,
Kaip prieš daugelį metų, tada;
Tegul skamba vestuvinės dainos!
—
Suaugę vaikai, pavydėkite –
Jūsų tėvai vėl jauni…

1975 m. rugsėjis, Vilnius