Po armijos

Tyliai verkė beržas žalias,
Tirpo saulėj vyturiai,
Kai nemylimą mergelę
Saulei tekant bučiavai.

O tada dar nežinojai,
Kad sau laimę sudaužei…
Beržas tyliai ašarojo,
Kai saulėteky grįžai.

Vai žinojo tas berželis,
Ko šį rytą netekai.
Ech, nenuorama berneli,
Kam netiesą jai sakei?..

Na, o ta, kurią mylėjai,
Jau tavęs nebepažins.
Kam gi skausmą tau reikėjo
Svetimam skausme skandint?…

1976 m. vasaris, Vilnius