Po armijos

Man reikia tos melodijos, seneli,
Nesudėtingos, baisiai paprastos.
…O kryžiai bėga, bėga palei kelią
Be jausmo, be apgaulės, be klastos.

Dar mums čia daug kas pažadėta –
Auksinės pievos ir juoda audra,
Paparčio žiedas bus, naktis žvaigždėta,
Vis negalėsime kažko surast.

O žingsniai mūsų bus lėti ir skubūs,
Kelionės dulkės ant veidų nusės.
Ir švelnūs kartais būsime, ir grubūs,
Tik medžių pakelėj kasdieną vis mažės.

Bet vis tik aš dar netikiu, seneli,
Kad nebebus melodijos šitos.
…Tik kryžiai bėga, bėga palei kelią
Be jausmo, be apgaulės, be klastos.

1976 m. ruduo, Stonšaičiai