Vėlesni eilėraščiai

Mūs plati giminė – rudeniop…
Tartum varpos –
Sunkyn ir žemyn.
Vis dažniau
Autostradom ir vieškeliais skubam
Ne į džiaugsmą,
Ne savo dainų išdainuot.
Vis dažniau –
Į palatų nejaukų baltumą…
Vis dažniau –
Tos naujienos
Kaip akmenys sunkios…

O tada jau visi
Iš visur susibėgam
Paraudoti,
Padūsaut, galvom palinguot,
Pasiguost,
Kad gyvenimas kieta ranka
Lenkia sprandą žemyn
Ir kaskart vis sunkiau
Susiburti prie šventinio stalo.

O juk buvo kitaip…
Gal mes klystam?
Gal viskas taip pat,
Tik pasaulin ankščiau
Gal mes žvelgėm kitokiom akim?
Nes juk tie, kur iš mūsų,
Nes tie, kur po mūsų
Ne dienom – valandom
Kaip atolas vis kyla,
Žaliuoja ir žydi.
Giminė vis platyn,
Giminė vis tolyn.
Mūs namai jau po Lietuvą visą.