Vėlesni eilėraščiai

Kaimynai,
Kurgi taip ilgai?

Negrėbtas šienas,
Nevagotos bulvės,
Nežiūrėtos bitės
Ir neperkelti arkliai.

Petrausko kalvėje
Išblėso žaizdras,
Kūjis surūdijo.
Šunelis – nuo grandinės
Ir negrįžo.
Negerai.

Kur jūsų trobos,
Sodai ir darželiai,
Klevai ir liepos,
Klėtys, šuliniai,
Šilti takeliai
Pievos žolėje,
Aštriais vežimų ratais
Pjaustyti keliai?..

Gyvenimus visų
Buldozeriais nustumdė,
Nudrenavo,
Į šviesią ateitį
Už rankos vesdami…

Ir jūs išėjot.
Tik ne ten,
Kur šaukė, kvietė,
Liepė eit.

Išėjote po vieną
Tyliai į kalnelį,
Pavargę nuo karų
Ir pokarių,
Darbadienių,
Taip sunkiai uždirbtų.

Galvojau –
Jau nesusitiksim.
Bet… atėjot.

Atėjote į mano Tėvo Kiemą
Ir atsistojot po Klevu,
Kurio, deja, seniai nebėr.
Kokia puiki ši vasaros diena!
Kiek jūsų daug!
Ir tylūs jūs kaip niekada.
O juk kadaise uždainuoti
Būdavot greiti…

Taip noriu pakalbėti su visais,
Ir su kiekvienu atskirai…

1998 m. gegužė