Vėlesni eilėraščiai

Tu žemėlapy jo neieškoki -
Ten nebūna mažyčių kaimelių,
Bet ir pačią gūdžiausiąją naktį
Į tą žemę surasiu aš kelią…

Tu sustok, paklausyki, palauki-
Vėl kažkur vyturėlis pragysta,
Vėl atbėga Stonšaičių palaukėm
Pasiklydusi mano vaikystė…

Aš žinau – čia jau daug ko nerasiu,
Ką kadaise vaikystėj turėjau,
Nes juk daug į negrįžtamus tolius
Ir žmonių ten, ir medžių išėjo.

Tu sustok, paklausyki, palauki…

Bet ta žemė išsaugojo pėdas,
Padūmavusių eglių ošimą,
Žydrą dangų, vidudienio tylą,
Šiltą, kvepiantį bičių dūzgimą.

Tu sustok paklausyki, palauki…

Dar, atrodo, girdžiu tą varpelį -
Nenusakomai tolimą, tyrą.
Jis iš rūko, iš balzgano ryto
Tai artėja, tai vėlei prityla.

Ten varnėnas pasveikina rytą,
Vėjas ledo varvekliais užgroja.
Palei avilius, obelį seną
Iš po sniego snieguolės baltuoja.

Tu sustok, paklausyki, palauki…