Vėlesni eilėraščiai

Oninės

Tai jau paskutinis,
Galulaukėm
Sunkiai girgždėjęs,
Dar vakar
Vežimas sugrįžo namo.
Į obelį – dalgis,
Į poilsį – grėblis
Ir vaikiško džiaugsmo
Pilna daržinė.
O vakaras verpia
Raminančiai šiltą,
Netrūkstančią giją
Žiogelių giesmės.
Pakalnėje rūkas.
Pakalnėje nuovargį
Prunkščia arkliai.
Subrendusi vasara
Jau nešėlioja,
Santūriai dalina
Mums savo dienas.
Rytojus vėl žada
Vaiskumą ir giedrą,
Ramybę ir brandą,
Jausmų pastovumą.
Tarp šieno ir rugio,
Giliai atsidusę,
Nubraukime prakaitą,
Vėl uždainuokim,
Kaip daugelį metų dainavom.
Kad eglės per naktį
Viršūnėse savo
Dainų mūsų aidą sūpuotų,
Kad posmas,
Gražiai suvirpėjęs,
Kalvom nubanguotų
Ir tyliai užgestų
Anoj pamiškėj.
Kad šitaip dar vieną,
Vienintelį kartą…

———————-

2001 m. liepa.