Vėlesni eilėraščiai

Iš lėto vingiuoja
Nuo Pasvalio kelias,
Paskendę laukai čia rimty.
Ir štai netikėtai
Pašoka kalvelė
Ramių lygumų apsupty.

Iš smėlio – gerumas.
Linksmumas – iš smėlio.
Nuo smėlio – šviesi čia mintis.
Ir pilkapiai mena –
Gyveno čia sėlių
Darbšti ir taikinga gentis.

Bet viesului kylant,
Stovėjom kaip siena
Už savo namus ir vaikus.
Todėl svetimšalis
Grobikas ne vienas
Čia sau susirado kapus.

Prie Orijos arėm,
Prie Orijos sėjom,
Prie Orijos augo vaikai.
Vis dar tebeskamba,
Tiek metų skambėję
Daujėnų Sekminių varpai.

Gal tūkstantį kartų
Klegėjo Daujėnai
Smagiam atlaidų šurmuly.
Ir buvo daug ratų,
Ir buvo daug ienų,
O kiek dar pėsčių pakely!

Žydėkit, Daujėnai,
Pavasario sodais,
Skambėkite paukščių giesmėm!
Teaplenkia jus
Visos negandos juodos
Ir džiaugsmo nesenka versmė!

2004 m.