Vėlesni eilėraščiai

Kai lieka ateities mažiau nei praeities,

Susimąstai.

Sustoji, pagalvoji ir apsidairai.

O atmintis  išplaukia ratilais.

Tėkmė tavosios upės

Nesiblaško, neputoja

Ir jau neūžauja seniai..

Tėkmė – platyn, srovė - ramyn.

Atrodo -  štilis.

 Bet – nė velnio.

 Gyvenu.

Tai laikas, kai meluoti pradeda

Ir veidrodžiai,

Ir aplinkinių žvilgsniai.

Apsimestinė pagarba

Tau rėžia klausą,

Nenuoširdūs žodžiai

Pjauna mirtinai...

O tikrą tiesą tik tu pats žinai.

Tas laikas,

Juk tiktai dar vakar,

Vakar  buvo...

Bet  kažkas suspėjo

Dienas ir valandas

Tvarkingai sudėliot

Į stalčius ir lentynas,

Tik pamiršo,

Kad tada... na, kaip visi

Mes buvom, jautėm ir girdėjom,

Mylėjom, džiaugėmės, raudojom,

Kvatojom, nekentėm, liūdėjom.

Ir buvo mūsų dienos,

Buvo mūsų naktys,

Ir saulė buvo ta pati

Kaip ir dabar,

Kaip vakar,

Kaip rytoj