Vėlesni eilėraščiai

Švilpynė

       Bijau neatsargiu žodžiu užbraukt

        Tą dieną,  tą pavasarį,

       Tą jausmą.

       Ir  bijau,

        Kad  nemokėsiu žodžiais nusakyt,

        Kaip nulupta žievė šermukšnio

        Man tada kvepėjo.

        Iš tos šakelės man Mama

        Švilpuką peiliuku išpjaustė.

        Parodė ji,

        Kur padaužyti,

       Kur įpjaut,

        Kaip vėl sudėt

        Ir kaip papūst.

        Jau nebemoku,

        Jau nebegaliu,

        Kitiems parodyt šito, nes tada

        Buvau, ko gero, blogas mokinys.

        Bet kaip man kvepia iki šiol

        Žievė šermukšnio,

       Tas pavasaris,

       Tas rasoje įmirkęs,

        Paaugliškai linksmas,

       Toksai žavus,

        Pašėlęs mūsų miškas.

       Ir  pumpurai -

       Ta nekalta, pažeidžiama,

       Tokia vilties pilna,

       Pabudusios Gyvybės žaluma.-

       Tas amžinas Pasaulio,

       Tas pavasario  bėgimas...

                 2012 m.