Armija

Jeigu aš galėčiau
Vėl pasukti laiką,
Sugrąžint, prišaukti
Žydinčius metus,
Gal tada suprastum,
Kas ne taip išėjo,
Ir kodėl likimas
Buvo toks rūstus?…

Bet dabar vėlu jau.
Nugaisavo žaros,
Ir seniai nusnigo
Obelų žiedais…
Tartum pirmą šalną
Praradimo gėlą,
Šiandien netikėtai
Skaudžiai pajutai.

Daugelio bučiuota,
Daugelio mylėta,
Trumpalaikį džiaugsmą
Laime palaikei.
Ir tiktai šį rytą
Tapo viskas aišku –
„Nesugrįš jaunystė“… –
Tyliai pasakei.

Nušvilpė jaunystė –
Lengvabūdė vėtra,
Nieko nepaliko,
Dingo be žinios…
O kaip skaudžiai reikia
Sugrąžinti laiką
Ir pradėti vėlei
Viską iš pradžios!…

Viską vėl pamiršęs,
Tau paduočiau ranką,
Tyliai nusivesčiau
Žydinčiu taku…
Pasakyk, kam reikia
Bučinių be meilės,
Jei širdy paleika
Tuščia ir nyku?…

1974 m. vasaris, Belogorskas