Armija

Nubals laukai
Lietuviškom ramunėm,
Ir dobiluos
Pernakt žiogeliai gros.
Atplauks daina –
Nerimstanti klajūnė –
Ji iki ryto
Tau užmigt neduos.

Ir kai nušvis
Virš pievų naujas rytas,
Išplauks beržai
Iš saulėtų rūkų,
Rasos purslais
Žiedelį nutaškytą
Tu prisisegsi
Prie gelsvų plaukų.

Pažvelki ten,
Iš kur pakilo saulė,
Kur mėlynuoja
Tolimi miškai.
Tegul platus
Ir didelis pasaulis –
Aš pas tave sugrįšiu iš tenai…

Ir vėl daina –
Nerimstanti klajūnė –
Sruvens ir tirps
Su rytmečio žarom.
Kvepės laiškai
Gimtų laukų ramunėm
Ir šienapjūtės
Saulėtom dienom…

1974 m. birželis, Belogorskas