Armija

Pamerkit rasotą alyvų šakelę,
Kai saulė raudona užges.
Ir, jei nesugrįžčiau iš didelio kelio,
Skausmingai primins ji mane…

Pernakt tolumoj traukiniai gūdžiai kaukė
Ir vėtra siūbavo medžius.
Gimtinės berželiai, tikėkit ir laukit,
Aš vėlei sugrįšiu pas jus.

Pareisiu, kai šviesžalį, gležną lapelį
Vėl skleisit gegužio rytais.
Sugrįšiu iš didelio, tolimo kelio,
Ir vėl bus, kaip buvo kadais…

1973 m. birželis, Monastyrišče