Armija

Berniukai užsivilko uniformas…
Du metai prieš akis
Nelengvo kario kelio,
Naktų bus daug
Bemiegių, neramių,
Ir vėtrų, ir pūgų
Reiks nugalėt nemaža,
Tačiau Tėvynė šaukia –
Reikia eit.

O jie juk dar berniukai –
Trumpai kirpti plaukai,
Ir akys kiek naivokos…
Bet laikas jau
Pradėti bręst, tvirtėt,
Kad nugalėtum piktą vėtrą,
Kaip nugali žvaigždėti
Sakalai.

Ir nešam ant pečių kareivio dalią,
Kasdieną, atkakliai, -
Pamiršdami,
Kad galime norėt,
Žinodami tik „Reik“.
Kietai suveržę diržą,
Dulkėto kelio vingiais
Žengdami.

Nors prakaitas upeliais liejas,
Nors nuoskaudą nukęst
Dantis sukandus tenka –
Taip reikia jau,
Tokia juk mūs dalia –
Kareiviška, kieta.
Čia mokomės gyvent,
Čia mokomės kovoti
Ir mylėt.

1973 m. liepa, Monastyrišče