Pirmieji eilėraščiai

Balkšva migla aptraukė žemę, dangų.
Kiek snaigių mirguliuoja prieš akis!
Jau nebgaliu žiūrėti aš pro langą –
Vienplaukis užtrenkiu duris.

Koks nuostabus dalykas – šitas sniegas!
Juo pasipuošė medžiai ir stogai.
Jisai apklojo pumpurus – temiega
Iki pavasario – ilgai, ilgai…

Ir inkilai, ir šulinys, ir tvoros –
Visus pagražino sniegu žiema.
Žemelė saldžiai miega – duknos storos.
O šuo voliojas, dūksta sau kieme.

Žiūriu į jį ir noris man pasiausti,
Vaikystės džiaugsmas apima staiga.
Ir nieks negali jau manęs sudrausti.
Tebus žiemužė ta ilga, ilga!

1971m. gruodis