Pirmieji eilėraščiai

Du žmonės… vienas – ąžuolas šimtmetis,
O kitas – lyg gležnutė atžala.
Gyvenimo audrų daug matęs medis
Dalinas metų išmintim žila.

Gyvenimo keliai vagojo veidą.
Galva pabalo jau seniai seniai.
Vaikus į didį vieškelį išleido,
Mažais anūkais džiaugiasi nūnai.

Ir tamsios dienos praeity išnyks
Net jos nesugebėjo užgesint
Tą gerą šilumą akių. Ji liko
Kad būtų galima kitiems dalint.

Bet ko saulėlydžio žaroj sublizgo
Gal džiaugsmo, o gal sielvarto rasa?
Staiga nustebo vaikas, kad ištryška
Seneliui ašarėlė akyse…

1972m.vasaris