Pirmieji eilėraščiai

Aš stengiuos kuo mažiau begalvoti
Ir užmiršti tavąsias akis.
Tavo žvilgsniai kitam dovanoti,
Kitas meilę juose išskaitys.

Ir kodėl gi širdis taip suspurda,
Kai tave tik kur nors pamatau?
Kas gi tai – gal stebuklai, gal burtai?
Per vėlai aš viską supratau…

Koks laimingas jaučiuos, kada šokam
Mudu dviese. Ir tu – taip arti.
Užkerėtas klausaus tavo juoko –
Oi kaip lengva ir gera širdy!

Ir kodėl gi jisai – mano draugas?
Šimtą kart būtų priešas geriau.
Nuo vaikystės kartu mes užaugę –
Kas gi gali draugauti stipriau?

Vien todėl pasitrauksiu iš kelio,
Netrukdysiu laimingiems jums būt.
Nors labai, oi, labai širdį gelia,
Bet, jei draugas esi – juo ir būk…

1972m.sausis