Pirmieji eilėraščiai

Tą vakarą man vakarinė sakė,
Kad naktį jau neteks užmigt.
Nenuorama paukštužė dalgį plakė,
Vaikystę šaukė pasitikt.

Ir aš ėjau. Ėjau gimtom palaukėm.
Viliojo nuostabi naktis.
Gaivus vėjelis pūsčiojo taip jaukiai,
Šypsojos švelniai pilnatis.

Gimta sodyba palei juodą girią.
Rymojo metų snauduly.
Vyšnaičių – nuotakų baltumas tyras
Prie vartų švietė iš toli.

Tu, rodos, taip arti buvai, vaikyste, -
Reikėjo ranką tik ištiest…
Bet spėjau tik trumpai tave išvysti
Lyg šviesią žvaigždę praeities.

Tu kaip baikšti stirnaitė nuliuoksėjai
Per vaikiškas svajų lankas.
Širdin neaiškų liūdesį įdėjai,
Užliejai ilgesio banga.

Ilgai aš klaidžiojau tą puikią naktį.
Paskui nustebęs išgirdau,
Kad man lakštutė nebenori suokti,
Nes vyturiai čiurleno jau…

1972m.gegužė