Pirmieji eilėraščiai

Varčiau albumą tartum praeities dienas.
Pažystami ir nepažystami veidai…
Vieni rimti, kiti – su laimės šypsena,
O dar treti – nustebę, žiūrintys keistai.

Pavargo žvilgsnis nuo tų svetimų veidų.
Per daug jie buvo jau sustingę, negyvi.
Ir štai staiga iš puslapio pažvelgei tu –
Tokia pat, kaip kadaise… nuostabiai žavi.

Vėl tavo žvilgsnis dūrė lyg karšta strėlė
Ir širdį privertė kaip paukštį suspurdėt,
Nors jau žinojau – praraja tarp mūs gili,
Ir tu – toli, lyg ta saulėtekio žvaigždė…

Bet sunkiai sekės naivią viltį užgesint –
Per daug giliai įaugus mano tu širdin.
Albumas užverstas ant stalo jau seniai,
Tačiau širdy jis atverstas liks amžinai.

Vilnius, 1972m.liepa