Pirmieji eilėraščiai

Na, štai ir viskas.
Gal padėsim tašką?
Ant kapo reikia kryžių pastatyt…
Tegul skaudu,
Tegul ir baisiai gaila,
To, kas negrįžtamai išėjo – nepavyt…

Neteisinsiu savęs –
Kaltė didžiulė.
Nepriekaištauk daugiau –
Ir pats žinau…
Tavęs brangint ir saugot nemokėjau,
Ir štai taip netikėtai praradau.

Ne, atleidimo jau nebeprašysiu,
Ir neprašysiu meile patikėt.
Matyt, įrodyt šito nemokėjau,
O tu – bijojai manimi tikėt.

Tas paskutinis laiškas toks neilgas,
Toks pilnas nuoskaudos ir nevilties…
Tarytum aidas praeities saulėtos
Tasai skausmingai ištartas sudie…

Sudie, brangioji.
Tegul bėga dienos,
Tenuneša mūs skausmą praeitin,
Žinok, skriaudos kitiems mes nepadarėm,
Mes ją padarėme… tik sau patiems.

1973 kovas, Judrėnai