Po armijos

Tegul vysta
Tos svetimos rožės ant stalo.
Tegul. Man vis tiek.
Jūsų laimė trumpa.
Ji jau perdegė.
Rožės nuvyto šįryt.
Na, o aš turiu Saulę.
Tegul. Ji toli,
Ir tegul šis pasaulis mažytis,
O jaunystė trumpa,
Kaip jūs sakėt ne kartą –
Vis tiek aš turiu savo Saulę.

Nelaikykit naiviu.
Aš mačiau gal daugiau negu jūs.
Iš griuvėsių nelengva pakilt.
Būna kartais sunku,
Bet tikėjimo Saule nereikia prarast.
Jūsų laimė trumpa.
Ryt ieškosit kitos.
Gal surasit? Gal vėlei prarasit?
Kas žino? Jaunystė trumpa.
Ji praeis – o širdy tuštuma…
Vien todėl verta Saule tikėti.

1975 m. rugsėjo 2 d., Vilnius