Po armijos

Kažkas ne taip.
Kažkur prasilenkėm. Kodėl?
Atleisk, gal net paklausti teisės neturiu?
Prakeiktas ilgesy, atsėlinai ir vėl,
Vėl užklupai mane tarp sienų keturių.

Sakyki, ilgesy,
Kaip man pabėgti nuo tavęs?
Kada ramybėje paliksi, pasakyk?
Pulsuoji gyslomis įkaitusia srove,
O širdyje vien nuosėdom juodom lieki.

Net ten, dainų ir juoko verpete buvai.
Kažkas juk džiaugėsi, kvatojosi kažkas…
Kai mano lūpom apie meilę dainavai,
Pabalę pirštai įsirėžė į stygas…

Turbūt taip turi būt?
Gyvenimas toksai –
Kažkas laimingas, o kažkam vis vien skaudu?
Kodėl prasilenkėm, aš nežinau patsai,
Gal būt, todėl, kad kelias tas labai slidus?…

1976 m. vasaris, Vilnius