Vėlesni eilėraščiai

Palauk, kas tai? Nejaugi pasigirdo?
Bet ne – tu jau tikrai kažkur esi!
Toks mielas, toks pažįstamas ir šiltas.
Toks šelmiškas tas tavo švilpesys.

Ak štai kur tu, išdykėli sparnuotas –
Senutėj samanotoj obely!
Grįžai gimtinėn šauksmo paviliotas,
Nepasiklydai tolimam kely.

Kaip blizga saulėj juodas tavo frakas.
Užvertęs galvą giedi iš širdies.
Tava giesmė lyg upeliukas teka –
Tiek nemeluoto džiaugsmo ir vilties.

Seniai tave girdėjom. Pasiilgom.
Užmiršom pernai nulestas vyšnias.
Vos žemė baltą rūbą nusivilko,
Vėl džiūgaujam kartu – ir tu, ir aš.

Su viltimi abu rytojaus laukiam
Abu gyvenam šios dienos džiaugsmu
Pavasaris abu svaigina, šaukia.