Armija

Bus naktis.
Lies mėnulis sidabrą.
Tavo kelią šešėliais nuklos,
O prieš rytą mieguisti šuneliai
Vis ardys žalsvą skraistę tylos.

Tuo keliu
Gal iš šokių pavargus,
Bet laiminga tu grįši, miela,
Gal jau kitas vaikinas per sodžių
Apkabinęs tave, eis šalia?…

Bus naktis.
Vėlei keisis sargybos.
Aš stovėsiu savajam poste,
Ir tokia pat žalsva mėnesiena
Gaubs mane sidabruota skraiste.

Ir kodėl
Būtent šitokią naktį
Aš taip noriu tave pamatyt?
Juk dar daug ko, mana mėlynake,
Nesuspėjau tada pasakyt…

Tu nepyk,
Jeigu šitokios mintys
Man ateina sargyboj nakčia,
Automatas kai draugą atstoja,
Kai virš sopkų boluoja delčia.

Negaliu aš jaunystės tau drumsti,
Tarsi kregždei surišti sparnus,
Tik prašau – jei gali, nepamirški,
To, kas buvo kadaise tarp mūs.

1973 m. rugpjūtis, Monastyrišče