Pirmieji eilėraščiai

Tamsi naktužė vien tiktai regėjo,
Vienuoliktokai kai lydėjo ją.
Su jais jaunystė tuo keliu nuėjo
Ir dovanojo jiems šviesias svajas…

Meiliais žodeliais švietėsi sau kelią,
Nors tolimas ir ilgas buvo jis.
Ilgai stovėjo prie naujų vartelių
Ir negalėjo atsisveikint vis.

O rytuose jau brėško rausvos žaros,
Pragydo sodžiuje pirmi gaidžiai.
Bet nuovargio nebuvo – buvo gera.
Kiti miegojo tuo laiku saldžiai…

Jo širdyje netilpo džiaugsmas geras.
Šį vakarą jinai atsakė „Taip“.
Ten, rytuose, jau brėško rausvos žaros
O juk ir negalėjo būt kitaip…

1972m.sausis