Pirmieji eilėraščiai

Na, štai drauguži, vėl mes susitikom,
Praleidę baltas negandų dienas.
Papasakok man, kas kely nutiko,
Kaip sekės tavo skrydis į dausas?

Senoji obelis tavęs taip laukė,
Lyg motina paklydėlio sūnaus.
Gimtasis lizdas vėl namolei šaukė,
Ir nepabūgai kelio tu sunkaus.

Štai atnešei man vėl vaikystės rytą
Tą pačią giesmę trauki, kaip kadais.
Ji – lyg knyga, seniai seniai skaityta,
Alsuojanti dar įspūdžiais šviesiais.

Vėl žadinsit mane anksti iš miego,
Giedosite kartu su vyturiais.
Stebėsitės, kad jau diena prabėgo,
Paskui nuskrisite kažkur būriais.

Matau – prieš saulę melsvos plunksnos blizga
Ir tu linksmai man mirkteli akim.
Girdi, gyvensim, nedejuosim. Viskas
Gerai – jau praeity žiema sunki.

1972m.balandis