Pirmieji eilėraščiai

Ką, drauguži,
Liūdna mums abiems?
Ilgesys neramią širdį spaudžia?
Vis galvoju apie ją kasdien,
Gal ir ji neramią mintį audžia?

Jočiau, jočiau
Su tavim kartu,
Pabalnojęs juodbėrėlį karštą!
Neštų jis mane svajų taku,
Apdangstytų mėnesienos marška.

Gaila tik,
Kad žirgo neturiu,
Negaliu žirgelio dovanoti…
To šaltinio vandenį geriu,
Prie kurio jūs mėgot parymoti…

Ir manoji
Ežerų akim,
Tokia pat svajinga šviesiaplaukė…
Jauna, neramia, skaidria širdim
Ji daržely išsvajoto laukia…

Vai, prašysiu
Rūtą įsisegt –
Kaip tavoji tepasidabina…
Taip norėtųsi pas ją nulėkt
Sakalų takais plačia žydryne!

Ko gi tas vaikinas ten, palaukėj,
Tylią, ilgesingą dainą traukia?..

Vilnius, 1972m.rugpjūtis