Pirmieji eilėraščiai

Rodos, viskas paprasta ir aišku,
Nebėra nei skausmo, nei kančių.
Virpančiom širdim atplėšiam laiškus,
Vėl ir vėl juos skaitom iš pradžių.

Netikėtai širdį nerimas suspaudžia,
Kai žinai – kažkam nusikaltai.
Pajunti beviltiškai ir skaudžiai –
Nenorėjai, bet nusikaltai…

Argi tu kalta, kad pirmą meilę
Įžiebei staiga ir man, ir jam?
Tau sunku. Bet man jo irgi gaila –
Pasmerkto mylėt nepamiltam…

O, gal būt, man lemta apsirikti?
Gal, kurio tu laukei, dar ne aš?
Nežinau. Bet kas beatsitiktų,
Kur mane likimas benuneš –
Degančios širdies neužgesint…

1972m.rugsėjis