Pirmieji eilėraščiai

Baltas, baltas mano kelias.
Tik tos mintys juodos – kaip naktis.
Tyliai liūdi aukštos eglės,
Tolyje – miglota ateitis.

Baltas kelias – juodos mintys.
Ieškai ir nesurandi kaltės,
Nebenori prisiminti
Vakar išdainuotos praeities…

Baltas kelias – į gimtinę,
Tik… ne visada juo lengva eit.
Slegia mintys lyg švininės,
Skriaudas tos pamirštamos negreit.

Per anksti aš jas patyriau
Ir, gal būt, per daug klaidų dariau,
Jei šis rytas – baltas, tyras –
Nebedžiugina širdies daugiau.

Pasityčiojo likimas
Iš visų svajonių ir vilčių
Blaškosi prisiminimai
Ir daugybė slegiančių minčių.

Bet žinau – reikės ir vėlei
Po skriaudų iš naujo atsitiest.
Nors dabar – pajuodęs kelias
Ir migloti toliai ateities.

1972m. lapkritis