Pirmieji eilėraščiai

Klasė klausos.
Tik suolas sugirgžda
Arba sušnara verčiamas lapas.
Trumpas žodis,
Netyčia išlėkęs,
Pamokos rimtyje bailiai slepias.

Akys žvelgia
Taip smalsiai ir drąsiai,
Akys trokšta dar daug sužinoti,
Ar, pabėgus
Iš tylinčios klasės,
Apie savąją laimę svajoti.

Bet kodėl gi
Tie du žiburėliai
Šviečia švelniai, nedrąsiai ir tyliai?
Tokios akys
Ir ledą sutirpdo,
Tarsi saulė virš lauko pakilus…

Švelnios gėlės -
Miškinės žibutės,
Saulės paliestos šitaip pražysta.
Juk apgaulėsm
Skaudaus praradimo
Dar nežino tavoji jaunystė…

Aš pavydžiu,
Tau daug ko pavydžiu-
Tyro žvilgsnio ir bundančios saulės.
Bet tikriausiai,
Esu jau nevertas
Šito jausmo – puikiausio pasauly…

1973 m. sausis, Judrėnai