Vėlesni eilėraščiai

Ko šįryt virš miško gervės klykė
Ilgesiu patvinusiais balsais?
Man atrodė, jog tai Tu, Mamyte,
Ten kartu su gervėm praskridai.

Praskridai virš tėviškės kalnelių,
Virš miškų ir vieškelio plataus.
Tai todėl šįryt taip širdį gelia,
Šliaužia skausmas pakraščiu dangaus.

Čia dar tebeskamba Tavo balsas,
Čia įminta tūkstančiai pėdų.
Tik kodėl namuose tapo šalta,
Tik kodėl Tavęs čia nerandu?

Rodos, tuoj išeisi pasitikti:
,,Kaip gerai, kad grįžote, vaikai…”
O kaip dar reikėjo pasilikti,
O kaip nereikėjo dar išeit!..

Daugel kartų dar sugrįši, Mama,
Gervele suklyksi virš miškų,
Nes juk be tavęs gyvent šioj žemėj
Mums be galo šalta, nejauku.

1997 m.