Vėlesni eilėraščiai

Kol mes dar čia, kol neišėjom,

Dar padainuokime tėvų dainas -

Juk ne tik mes jauni mylėjom-

Ir jie, ir jos - taip pat kaip mes...

Jauni –  norėjosi pašokti,

Jauni - juk negalėjo be dainos,

Jauniems reikėjo nusijuokti,

Jauniems žydėjo obelys sapnuos...

Bet buvo juk – suknelė iš  kartūno

Ir skaudūs šūviai pamiškėj – kas ką?

Jaunų krauju pražysdavo bijūnai,

Jauni prieš mirtį klausdavo: ,,Už ką“?

Jauni miškuos – bernai rinktiniai,

Jauni – jau priešo dešinė ranka,

Jauni ir tie, kuriems tėvynė

Tiktai ne čia, tiktai – ne Lietuva.

Lyg paukščių gūžtos išdraskytos

Liūdėjo palikti tušti namai.

Dundėjo traukiniai į Rytus –

Rūsti taiga ir svetimi kalnai...

O jau vėliau, kai čia atėjom,

Mums bandė tiesą svetimą primest.

Kažkas išmokyti norėjo,

Ką turime mylėti, ko nekęst.

Bet mes girdėjom, kaip dainavo,

Susėdę tarp savų, kur neišduos,

Apie gimtinę brangią savo

Ir jaunus brolius, kritusius miškuos.

Ir dainos tos į širdį krito

Lyg žiedlapiai į garbanas vešlias.

Tėvynės meilę mums išbarstė,

Kaip ąžuolai  brandžias giles.

Kol mes dar čia, kol neišėjom,

Dar padainuokime tėvų dainas...

                 2014 m.