Vėlesni eilėraščiai

Veidrodžiui

Kas pliko – nupliko,

Kas liko – pražilo,

Kai kas jau pasako,

Kad senas esu.

Nesąmones kalba,

Lyg pats nežinočiau,

Kaip turi atrodyti

Senas žmogus.

Tik vienas dalykas

Seniai neramina –

Kad veidrodžio stiklas

Prieš dvidešimt metų

Mane atsipndėjo

Gerokai šauniau.

Vienmečiai, klasiokai

Beviltiškai sensta,

Ir kas jiems tuos plaukus

Nudažė baltai?

O aš kaip kadaise –

Vis niekur nespėju,

Pradėto užbaigti

Vis dar negaliu.

Matyt – ir nespėsiu,

Matyt – neužbaigsiu.

Matyt – ir išeisiu,

Na, toks - nesuspėjęs pasent.

O gal ir teisybę

Tie veidrodžiai sako –

Kas pliko – nupliko,

Kas liko – pražilo.

O gal iš tikrųjų

Jau senas esu?

2011 m. liepa